vago
91vagotojas — vagotojas, a smob. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ; Sut kas vagoja: Vagoto[ja]s dar nedidelis, dvylektus metus užkliudė Krš. Paskiau prasimanė taip: tas vagoto[ja]s vago[ja] i vago[ja], o čia mėčio[ja] – į vieną [vagą] meta, į antrą – nemeta Krp …
92vagoja — sf. (1) vagojimas: Sloba vagoja – itokia bala Arm. Kokia jo vagoja, ito piemenio: kap jaučio išsimyžta (labai kreivos vagos) Arm …
93vagojimas — sm. (1) Rtr, BŽ32, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, PolŽ124; D.Pošk, ŽŪŽ149 → 1 vagoti: 1. Pasėlių vagojimas yra vienintelė priemonė sudaryti takus vandeniui nubėgti rš. 2. Daba pats ropučių vagojimas Kv. Salietrą reik sėti ant bulbių pryš vagojimą Krž.… …
94vagoklė — vagõklė sf. (2) 1. Vagõklė – daržams, bulvėms vagoti lentelė Nt. 2. Plt vagojamasis plūgelis …
95vagoninis — vagòninis, ė adj. (1) 1. DŽ1 gabenamas vagonu: Vagòninė siunta NdŽ. 2. priklausantis, būdingas vagonui: Vagoninės svarstyklės PolŽ43. Vagoninės lingės rš. Vagoninis kėbulas sp …
96vagonlentė — vagònlentė sf. (1) PolŽ126 vagonų lenta: Vagònlentės NdŽ. Vagonlentės vartojamos ir civilinėje statyboje rš …
97vagoris — vagõris, ė smob. (2) kas vagia, vagis: Ot vagõris buvo, vogdavo par akis Klk …
98vagosena — sf. (1) vagojimas: Bulbių vagosena nėra teip sunki Žd …
99vagotinis — vagotinis, ė adj. (1) NdŽ 1. vagotas, suartas vagomis. 2. skirtas vagoti, kaupti: Vagotinis arklas DŽ1 …
100vagotis — vagõtis sm. (2) 1. toks plūgelis bulvėms kaupti: Vagõtis su sparnais, į abi pusi verta Dov. 2. NdŽ žr. vagotumas …