pase
91paseninti — pasẽninti; Ser 1. žr. pasendinti 1: Pasẽninai žmoną J.Jabl. Per didelis darbas jį be laiko pasẽnino NdŽ. 2. refl. žr. pasendinti 3 (refl.): Jis par karą mat pasisẽnino, paskum kol atsitaisė [amžiaus metus] Slm. seninti; nuseninti; paseninti; …
92pasenėlis — pasẽnėlis, ė smob. (1) Kzt, Dglš kas pasenęs, susenęs: Pasẽnėli tu, pasẽnėli, eitum geriau sau lygios paieškot! Sdb. Ilgai dar taip pasenėlis dvaro tarnas bambėjo LzP. Jam duotų kareivių kaip reikiant, ne tokių, kokie jo – ne pasenėlių sargų J …
93pasėdai — pasė̃dai sm. pl. (2) žr. 2 pasėdas: Pasė̃dam prikimšiau maišą šiaudų Dkk. Be pasė̃dų nebus gera važiuot Dkk …
94pasėkiui — pasė̃kiui adv., pasėkiuĩ pamažu, palengva, iš lėto: Kad anys nespirtų, tai jiem žmonės pasė̃kiui atiduotų Sld. Iš karto tiek neparduosi, ale pasėkiuĩ vis iškaišiosi Ktk. Tik vienas grįžuliukas atliko, tai tuos pasė̃kiui išsišukuosiu Lkm. Gamta… …
95pasėstai — pasė̃stai sm. pl. (2) žr. pasėstas: Mūsų ratų pasė̃stai sugedę Sb. Kišk maišą po pasė̃stais Sb …
96pasėsčios — pasė̃sčios sf. pl. (2) 1. Kp, PnmR žr. pasėstas: Įsidėjęs pasėsčias, išvažiavo į pieninę Svn. 2. žr. 1 pasėstė 2: Važiuoju Panevėžin, pasė̃sčios[na] įdėk avižų terbą Vb. Važiuoju, pasė̃sčios įsidėjęs, – gal jis žinos! PnmR …
97pašelpa — sf. (1) Snt, Prn, pãšelpa (1) Pžrl žr. pašalpa: 1. Kad kiek nors tos pašelpos duotų Šk. Gavome pašelpos iš valdžios Vlkv. Ši draugija pašelpą privalė duoti VŽ1905,219. Tas smakas užmokėjo 300 raudonųjų – jau tam žmogui gera pašelpa BsMtII233.… …
98pašerinti — pašẽrinti tr. pamaitinti, pavalgydinti: Pašẽrinau vaiką Slnt. Pašẽrinkiat tą brindzaitį, pats jug neatmins pasivalgyti Šts. šerinti; nušerinti; pašerinti …
99pašertis — sf. (1) žr. pašertė 1: Pilnas turgus pašerties Lzd. Jau maža pašerties, nežinau, ar datęsiu pavasarį Kb …
100pašėnyti — ×pašėnyti tr. Gd, Brs; N pakaustyti (pavažas): Pašėnyti rages Sr(Ms, Slnt). Pašėnyk pavažas šlajų J. | refl. tr.: Pasišėnyk sau važį šėnėmis J. šėnyti; apšėnyti; pašėnyti …
