pase
111pasėbiržioti — intr. pažymėti sėbiržę: Kazele, eikiva sėti, tu man pasėbiržiosi Skd. sėbiržioti; pasėbiržioti …
112pasėkiu — pasė̃kiu adv. žr. pasėkiui: Jei ne lietus, tai šieną pasė̃kiu būtume sudoroję Sld. Mum tai tik kad greičiau Jurgiui žemė apart, savo mes pasėkiu apsiarsma Trgn …
113pasėlininkas — ( inykas), ė smob. (1) K, BzF152, pãsėlininkas (1) samdinys, kuriam už darbą pasėja sulygtą javų, linų, bulvių kiekį; ūkininko sūnus, brolis, kuris už darbą gauna žemės pasėliams: Pasėlininkas – bernas, slūginė – lygsta algą sau ant pasėlės javų …
114pasėlninkas — ( nykas), ė smob. (1) Als, pãsėlninkas (1) žr. pasėlininkas: Šio[je] ir ano[je] dirvo[je] sėsiam pãsėlninkų bulves Brs. Ir tu lyg koks pasėlnykas, vieną arklį pasikinkęs važiuoji Šn. Už pasėlninko žada nebtekėti, už gaspadoriaus visos žadėjos… …
115pasėsena — sf. (1) pasėjimas: ^ Koki pasėsena, toki i pjausena Ms. sėsena; pasėsena …
116pasęsti — K; Q551, R, N žr. pasenti 1: Ir aš duosu tave pasęsti RB2Moz23,26. Daug metų sulaukti, labai pasęsti KI50. sęsti; pasęsti; persęsti …
117pašepti — pašèpti intr. 1. NdŽ, KŽ truputį apaugti, apželti plaukais: Pašẽpęs gyvaplaukiais Jnšk. 2. truputį apaugti plaukeliais: Pialka pašepus (bot. našlaitė pašepėlė) rš. Klauso dideli, minkštai pašepę lazdynų lapai rš. 3. NdŽ apsidėvėti, apsinešioti …
118pašerpetoti — intr. 1. refl. pasidaryti prie nagų šerpetoms: Nuo to visokio darbo net pirštai pasišerpetojo Kt. Paravėjau daržą, i rankos pasišerpetojo Kv. 2. NdŽ kiek suskirsti: Pavasarį dažnai pašerpetoja burna Lš. 3. refl. Kb pasišiaušti: Tavo plaukai… …
119pašersena — sf. (1) pašėrimas: Dėl pašersenos karvei tris pūdus vikių gavau Šts. šersena; pašersena …
120pašėlėlis — pašė̃lėlis, ė smob. (1) K, Grz kas pašėlęs, linkęs siautėti: Tai tikras pašėlėlis! rš. Vaikai, pašė̃lėliai, visą trobą antraip apverste! Škn. | prk.: Taip statomos žmonių pilys kovoti su pašėlėle jūra Vr …
